“Kiek kainuoja brokas apšiltinime ir kaip jo išvengti”

Daug pastatų vienija bendra savybė- brokas. Turbūt sutarsim, kad brokas brangus visose statybų srityse. Vienose jis pastebimas greičiau, kitose lėčiau. Kai brokas pastebimas greičiau, lengviau ir ištaisomas. Na, o kur jis užslėptas ar, juo labiau, “lėtinis” - gali būti ir labai brangus. Ne iškart. Bet kuo toliau, tuo labiau brangstantis tiesiogine ta žodžio prasme.

Viena iš sričių, kuriose, ypač po statybų bumo, dažnai pastebimas “lėtinis” brokas yra pastatų apšiltinimas. Būtent apšiltinime jis dažniausiai būna užslėptas, pastebimas tik pradėjus eksploatuoti pastatą, kai “lysti” atgal į namo konstrukciją ir taisyti yra labai brangu. Ne tik dėl medžiagų ar darbo kainų, bet ir dėl pasibaigusių terminų, nepadaromų darbų, kuriems jau būtų atėjęs metas, įsikėlusių gyventojų ar darbuotojų su savo specifika ar jau pradėto gamybos proceso… Tokiu atveju apšiltinimo broko taisymas lieka ateičiai- “kai darysim remontą”, “kai bus lėšų” ar pan.- ir realybėje tenka sukandus dantis mokėti nuolat augančias sąskaitas už šildymą…

Bet kodėl tai dažni atvejai? Pasak Austrijos statybos specialistų, bendraujančių tiek su pastatų savininkais, tiek su statybininkais bei medžiagų gamintojais, atsakymas nėra sudėtingas. Pasirodo, kad 20-45% šilumos pastatuose yra iššvaistoma per mūsų vadinamus “smulkius” apšiltinimo trūkumus, kurie sukeliami žmogiškojo faktoriaus- ne pagal paskirtį ar gamintojo specifikaciją naudojamų medžiagų, netiksliai nupjauto apšiltinimo medžiagos lakšto, užsilenkusio jo kampo, “mačiau, pataisysiu rytoj”, “pritrūko putos”, “panaudojau atraižas”, “plėvelė juk vos suplyšusi” ir pan.

Beje, tik šilumos švaistymu tai neapsiriboja- dažnai šios “problemytės” išauga į rasos taško persislinkimą, sienų rasojimą, pelyjimą, namo konstrukcijų puvimą, pelėsiu ar dulkėmis užterštą orą pastato viduje, kuriuo kvėpuoja Jūsų klientai, Jūs ar… Jūsų vaikai.

Taigi, pabandykim drauge atsakyti kiek mums tai kainuoja?
Dažnai nemenką dalį mūsų namo, mūsų reputacijos ar mūsų sveikatos vertės.

Kaip to išvengti?
Jei pagrindine nekokybiško apšiltinimo problema broko atsiradimo istorijoje įvardintume žmogiškąjį faktorių, statybos aikštelėje elgiantis “netiksliai”, reiktų paieškoti, kaip tai eliminuoti.
Vienas variantas- pasistengti eliminuoti “netikslų” darbuotojų elgesį mokymais, motyvacija, kokybės patikra, kontrole. Taip tai daroma. Tai kainuoja. Ir tai ne visada suveikia.
Kitas variantas- pasistengti atsisakyti galimai “netikslaus” apšiltinimo proceso, suteikiant progą pasireikšti inovacijoms bei technologijoms. Kitaip sakant- didesnę darbo dalį perduoti apšiltinimo medžiagos aplikacijos įrengimams, bei vienalytėms, besiūlėms medžiagoms.
Pasak Austrijos Pasyvių namų instituto mokslų daktaro Christoph Buxbaum’o, tai vienas iš nedaugelio būdų efektyviai taupyti energiją. Pagrindiniai šilumos nuotėkiai atsiranda termoizoliacinės medžiagos sudūrimų, sujungimų su konstrukcija vietomis. Taip pat paties pastato (pamatai- siena, siena- stogas, stogo kraigas) kritinėse vietose, todėl, nenuostabu, kad galvojant apie ekonomišką gyvenimą, tenka galvoti ir apie efektyvų apšiltinimą. Be abejonės, dabar rinktis yra iš ko- tai ir biri akmens ar stiklo vata (daugiau populiari JAV), polistirolo granulės, cheminiu pagrindu gaminamos putos. Tačiau mokslų daktaras išskiria celiuliozės pagrindu gaminamą termoizoliacinę medžiagą, ir stebisi žmonių konservatyvumu- kodėl gi tik beveik pusė statomų pasyvių namų Austrijoje (pastaba: pastatyta 5300vnt. per 2010 metus) ją naudoja? Juk austriška ekovata (kaip Lietuvoje ją vadinam), viena kokybiškiausių Europoje…
Medžiaga (ekovata) iš principo girdėta, tad toliau domimės, kuo ji aktuali šnekant apie broką ir kaip padeda jo išvengti.
Besiūlė. Pagal technologiją, apšiltinimo medžiagos iš celiuliozės dažniausiai aplikuojamos specialiais įrengimais į paruoštas ertmes, suformuodamos besiūlį sluoksnį, kuris prisitaiko prie esamos ertmės formos. Tai suteikia keletą privalumų.
Dirbant slėginiu aparatu (kuriame medžiaga tik supurenama ir per vamzdį oro srovės pagalba transportuojama į jai skirtą vietą) medžiaga patenka į visas vietas, į kurias patenka ir oras- tinkamai aplikuojant kokybišką medžiagą, minimizuojamas ir aukščiau minėtas “žmogiškasis faktorius”, o aparatų efektyvumas dviejų kvalifikuotų apšiltintojų komandai leidžia atlikti, kad ir dešimties žmonių kokybišką darbą per tą patį laiką.
Nesusėda ir “nenukrenta nuo virvelių”. Besiūlis, aparatu supresuotas sluoksnis pasižymi ir “suspaustos pagalvės” efektu- ateityje šiek tiek “vaikštant” namo konstrukcijoms, jis ir toliau išlieka besiūlis ir prigludęs. Kokybiškų iš celiuliozės gaminamų medžiagų laukiamas ilgaamžiškumas pagal CE sertifikatą gali būti ir 50 metų.
Celiuliozės pluošto hidroskopiškumas leidžia medžiagai “kvėpuoti” visu savo plotu- tai nesukelia papildomo drėgmės “vaikščiojimo” per konstrukcijas. Ši savybė sukuria ir puikų mikroklimatą patalpų viduje.
Beje, renkantis pačią ekovatą, reiktų atkreipti dėmesį pirmiausia į gamintoją, kurio kompetencija, produkto gamybos kokybė ir kontrolė vaidina itin svarbų vaidmenį- nuo to priklauso ir galutinio produkto savybės- dalelių vienodumas, “susirišimo” bei nesusėdimo geba, kokybės ilgaamžiškumas. Antra, personalo, aplikatorių kvalifikaciją bei patirtį.

Taigi, prieš renkantis kuo šiltinti svarstytinas yra celiuliozės pagrindo apšiltinimo medžiagos (ekovatos) variantas daugelyje statybų. Ypatingai tinkantis privatiems bet kokio tipo, karkasiniams, skydiniams namams, stogams, grindims, perdangoms.
Juolab, kad panašu, jog statybos vėl atsigauna, vėl vyrai neturės laiko, lėks, skubės…

Keletas nuotraukų

Ką reikėtų žinoti apie stogų šiltinimą?

Stogo šiltinimas iš tiesų reikalauja išskirtinio dėmesio šiltinant pastatą. Jeigu apšiltinimas bus atliktas nekokybiškai – laikui bėgant atsiras daugybė defektų, dėl kurių ne tik sumažės apšiltinimo efektyvumas, tačiau taip pat gali būti pažeistas ir pats stogas – čia ims kauptis drėgmė, dėl kurios ir sumažės stogo patvarumas.

Pastato stogą šiltinti vertėtų tuomet, kai planuojame įrengti gyvenamąsias patalpas palėpėje. Kitu atveju stogo apšiltinimą atlikti nėra būtina.

Kokią šiltinimo technologiją ir medžiagas reikėtų rinktis? Toks klausimas iškyla visiems, pradėjusiems galvoti apie pastato apšiltinimą. Iš tiesų, vertėtų susimąstyti apie pastatų šiltinimą naudojant naujos kartos technologijas – neretai toks šiltinimas būna ir pigesnis, ir žymiai efektyvesnis.

Šiltinimas ekovata yra vienas naujesnių ir pigesnių būdų norint apšiltinti pastatą. Kalbant konkrečiai apie stogų šiltinimą, ši šiltinimo medžiaga yra aplikuojama specialiais slėginiais aparatais, todėl stoge yra suformuojamas vienalytis termoizoliacijos sluoksnis (be jokių siūlių), kuris idealiai prisitaiko prie ertmės matmenų. Šios termoizoliacinės medžiagos naudojimas yra patogus tuo, jog jos nereikia nešti į viršų – nepriklausomai nuo šiltinamo pastato aukščio, ekovata vamzdžiu pati nukeliauja į reikiamą ertmę.

Dažnai iškyla problema – atraižos, liekančios apšiltinus pastatą ar jo dalį – sumokame už visą medžiagą, net ir už tas jos dalis, kurių mums nereikia. Tuo tarpu ekovata leidžia šią problemą išspręsti – ji yra aplikuojama be atraižų, todėl sumokama tik už tą medžiagos dalį, kurios iš tiesų prireikia pastatui apšiltinti.

Tai tik keli privalumai, kuriais pasižymi ši nauja šiltinimo technologija. Norintiems sutaupyti, o kartu ir kokybiškai apšiltinti pastatą – verta susimąstyti.

Norintiems gyventi šilčiau ir mokėti mažiau

Modernėjant visuomenei, kartu didėja ir žmonių poreikiai. Visi norime gyventi kuo patogiau ir kuo pigiau už tokį gyvenimą mokėti. Daugiausiai šiandien mums kainuoja šildymo išlaidos ir ieškome įvairiausių būdų kaip jas sumažinti. Pastatai dėl nekokybiškos sienų konstrukcijos bei nepakankamos izoliacijos sukelia tikrai daug problemų. Todėl norint gerinti savo gyvenamąsias sąlygas, vertėtų pagalvoti apie pastatų šiltinimą.

Šiltinimo medžiagų pasirinkimas Lietuvoje šiandien yra išties labai platus. Todėl kartais sunku nuspręsti kuri šiltinimo technologija yra geriausia , todėl neretai klientas pirmiausiai orientuojasi į šiltinimo kainą. Deja, ne visuomet pigesnės medžiagos yra efektyvesnės, ir kaip lietuviška patarlė sako : „godus moka du kartus“.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog šiltinant pastatus įprastinėmis šiltinimo medžiagomis - akmens ir stiklo vata, yra būtina dėti drėgmę izoliuojančias plėveles. Jeigu to nepadarome, tuomet žiemos metu šiluma kartu su garais skverbiasi i vidaus, o susidūrusi su lauko šaltais paviršiais kondensuojasi ir taip termoizoliacinė medžiaga tampa ledo gabalu.

Tuo tarpu jei apšiltinimas yra atliekamas ekovata, šių izoliuojančių plėvelių dėti nereikia, kadangi ši termoizoliacinė medžiaga, skirtingai nuo mineralinių akmens bei stiklo vatų nekaupia drėgmės. Taip nutinka dėl to, jog ekovata turi organinį medžio-celiuliozės plaušą (tai ekologiška šiltinimo medžiaga gaminama iš celiuliozės).

Kada turėtų būti atliekamas namo šiltinimas? Pasibaigus žiemai, sumažėja ir šildymo išlaidos, tačiau vertėtų iš anksto galvoti apie kitus metus, kuomet šildymo išlaidos gali netgi padidėti. Todėl žiemos sezonui turėtume pradėti ruoštis jau vasaros metu. Kuomet namuose bus atliktas sienų šiltinimas, kartu sumažės ne tik patalpų šildymo išlaidos žiemos metu, tačiau taip pat ir energijos sąnaudos patalpų vėsinimui vasarą.

Tos pačios šiltinimo technologijos taikymas šiltinant skirtingas pastato dalis

Visame pasaulyje gausu įvairių šiltinimo technologijų ir neretai sunku yra išsirinkti tinkamiausią. Kiekviena iš jų turi savo trūkumų ir privalumų. Tačiau technologijoms žengiant vis tolyn atsiranda naujos kartos šiltinimo medžiagos, leidžiančios išvengti daugybės šių trūkumų.

Aktualiausias šiandien yra fasadų šiltinimas. Šiltinimo medžiagos, pasirenkamos šiltinti fasadus privalo būti pralaidžios drėgmei, tik taip bus užtikrintas jų ilgaamžiškumas. Be šių privalumų ekovata pasižymi ir tuo, jog izoliuoja triukšmą. Taip pat gerai izoliuoja šilumą – tokiu būdu žiemą yra mažinamos šildymo, o vasarą – patalpų vėsinimo išlaidos. 

Gyvenantiems nuosavuose namuose taip pat aktualus yra ir grindų šiltinimas. Neretai tokiuose namuose yra susiduriama su graužikų problema, kadangi jei mėgsta veistis būtent po grindimis. Ekovata šią problemą leidžia lengvai išspręsti – ši termoizoliacinė medžiaga gaminant yra apdirbama boro junginiais. Graužikai negali pakęsti šių medžiagų, todėl po grindimis jie veistis nepradeda.

Be grindų ir sienų šiltinimo, taip pat yra atliekamas ir stogo šiltinimas, kuris reikalauja išskirtinio dėmesio, kadangi nekokybiškai jį apšiltinus, atsiras įvairių defektų, kurie gali pažeisti ir patį stogą.  Taip yra todėl, jog stoge pradėjus kauptis drėgmei sumažėja stogo patvarumas. Stogo šiltinimas nėra būtinas, jeigu patalpos pastogėje yra retai naudojamos. Šis šiltinimas paprastai tik tuomet, jeigu norima palėpėje įrengti gyvenamus kambarius. 

Tradicines šiltinimo medžiagas vis dažniau pakeičia naujos

Jeigu Jūsų kas nors paklaustų, kokius žinote šiltinimo būdus, turbūt daugelis išvardintų tradicines šiltinimo medžiagas- akmens vatą, stiklo vatą bei putų polistirolą. Taip, iš tiesų tai yra seniausiai naudojamos medžiagos, kuriomis anksčiau namo šiltinimas ir būdavo atliekamas dažniausiai. Kol nebuvo naujų šiltinimo technologijų, šios medžiagos iš tiesų ir buvo pačios efektyviausios, tačiau šiandien technologijoms vis tobulėjant, daugėja ir galimybių - taip buvo pastebėti ir šių šiltinimo medžiagų trūkumai.

Deja, bet fasadų šiltinimas tradicinėmis lakštinėmis medžiagomis dažnai nėra itin kokybiškas - šiltinant tokiu būdu retai kada yra tinkamai apšiltinami pastato kampai bei medžiagų sandūros. Taip pat naudojant tradicines šiltinimo medžiagas yra reikalinga ir daug kainuojanti bei pastatams kvėpuoti neleidžianti garo konstrukcija. Taigi - vėl atsiranda papildomos išlaidos.

Tačiau tokias problemas išspręsti gali naujos kartos šiltinimo technologija. Viena iš tokių medžiagų yra ekovata. Paprastai kalbant, ši medžiaga - tai medžio plaušas impregnuotas chemiškai nelakiomis medžiagomis. Ekovata yra gaminama konservuojant boru. Tai jokiu būdu nėra kenksminga sveikatai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog būtent dėl tokio gamybos būdo pastatai yra apsaugomi nuo įvairių graužikų ar vabzdžių, o tai kartu užtikrina ir patalpų higieną.

Kitas įdomus faktas, kalbant apie pastatų šiltinimą yra tai, jog prieš gerus dvidešimt metų pastatai būdavo šiltinami paliekant oro tarpą sienose tarp išorinių ir vidinių plytų. Tačiau toks namo šiltinimas buvo naudojamas tuomet, kai nebuvo kreipiamas dėmesys į šildymo išlaidas. Dabar situacijai pasikeitus visi dažniausiai norime, jog šildymo išlaidos būtų kuo mažesnės. Tokius pastatus, kuriuose vis dar yra paliktas oro tarpas taip pat yra labai lengva apšiltinti ekovata – ekovata yra specialiais slėginiais aparatais įpučiama į vidų. Taigi, jos naudojimas yra itin patogus, kadangi nereikia gadinti pastato konstrukcijų.

Kuo pasižymi ekovata?

Vis didėjant šildymo kainoms, didėja ir nusiskundimų dėl pernelyg didelių išlaidų, ypač tokiu metu, kai daugelio finansinė situacija tikrai nėra gerėjanti. Tokiu atveju reikia pradėti ieškoti išeities, kaip šias išlaidas būtų galima sumažinti. Vienas geriausių sprendimų tokioje situacijoje yra namo šiltinimas arba šilumos ir šilumos tiekimo sistemų tobulinimas.

Norėdami kokybiškai apšiltinti pastatą, turėtume žinoti kokios šiltinimo medžiagos yra efektyviausios. Deja, dauguma šiltinimo medžiagų tik teoriškai pastatą padaro sandariu. Lietuvoje vis dar gana dažnai pasirenkamos tradicinės šiltinimo medžiagos, tokios kaip akmens vata ar putų polistirenas. Tačiau visuomet reikia būti atviriems ir naujoms technologijoms, atsiradusioms didesnių techninių galimybių dėka.

Sienų šiltinimas ekovata yra labai paplitęs visame pasaulyje, Lietuvoje pradėtas naudoti 1994 metais. Nors Lietuvoje ji atsirado palyginti neseniai, tačiau jau spėjo sulaukti didelio dėmesio. Taip atsitiko tikrai neveltui – ekovata iš tiesų pasižymi daugybe gerų savybių, tokių kaip gera šiluma bei garso izoliacija, bei didelis atsparumas ugniai.

Ekovata - tai medžiaga, kuri yra gaminama iš celiuliozės (natūralios organinės medžiagos). Ekovata Šios šiltinimo medžiagos sudėtyje nėra jokių medžiagų, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį gamtai ir savaime suprantama sveikatai. Ekovata yra impregnuojama nelakiais organiniais junginiais- boro rūgštimi bei boraksu, kurie aplinkai taip pat nedaro jokio neigiamo poveikio. Taigi ši termoizoliacinė medžiaga yra visiškai švari ekologiškai. 

Fasadų, sienų ar grindų šiltinimas ekovata yra vykdomas labai paprastai, darbas įvykdomas tikrai per neilgą laiką, todėl sutaupoma ir daugybė laiko, o kartu ir pinigų. 

Kas lemia teigiamas ekovatos savybes?

Sienų šiltinimas ekovata, iš tiesų yra vienas geriausių pasirinkimų. Kodėl? Atsakymas paprastas- naudojant šią šiltinimo medžiagą galima išvengti daugybės problemų, kylančių kuomet namo šiltinimas vykdomas naudojant kitas šiltinimo medžiagas.

Ekovata tai organinė termoizoliacinė medžiaga, kuri yra gaminama iš celiuliozės pluošto. Šis celiuliozės pluoštas yra prisotintas netoksinėmis mineralinėmis druskomis. Pati ekovata yra pilka arba balta smulkiapluoštė vatos pavidalo medžiaga, susidedanti iš mechaniškai susmulkintos makulatūros boro rūgšties ir borakso mišinio.

Balta ekovata yra gaminama iš makulatūros be spaudos dažų ir naudojama apdailos darbams. Žinotina, jog ji priklauso sunkiai užsiliepsnojančių degių medžiagų grupei. Dėl ekovatos sudėtyje esančių antipireninių priedų ( boro junginių) ekovata sunkiai užsiliepsnoja ir apsaugo nuo užsiliepsnojimo ja padengtas medines konstrukcijų detales. Taigi, namo šiltinimas ekovata taip pat užtikrina ir didesnį pastato saugumą.

Geras ekovatos savybes lemia būtent tai, jog ji yra gaminam iš celiuliozės pluošto – taip ji įgauna medienai būdingas teigiamas savybes. Kitas faktorius – ekovatos struktūroje esantis nejudrus oras, kuris dažnai sudaro iki 85 % viso medžiagos tūrio. Smulkiapluoštė ekovatos struktūra lemia ir mažą oro pralaidumą. O pagrindinė ir svarbiausia šio termoizoliacinės medžiagos savybė yra mažas pralaidumas šilumai. Taip pat žinotina, jog ši medžiaga puikiai izoliuoja garsą, todėl sumažina nepageidaujamus pašalinius iš aplinkos sklindančius garsus.

Daugelyje pasaulio šalių paplitusi šiltinimo medžiaga, tampa vis populiaresnė ir Lietuvoje- ją mėgsta tiek rangovai, tiek užsakovai. Būtent todėl sienų ar fasadų šiltinimas šia medžiaga yra rekomenduojamas ir specialistų.

 Daugiau: www.geravata.lt

Stogų, perdangų bei grindų šiltinimas ekovata

Stogo šiltinimas iš tiesų reikalauja ypatingo dėmesio. Nekokybiškai apšiltinus stogą, gali atsirasti įvairių defektų. Kadangi visų pirma stoge pradės kauptis drėgmė-tai natūraliai sumažins ir stogo patvarumą, o kartu ir ilgaamžiškumą. Stogo šiltinimas vykdomas tuomet, kai numatoma pastogėje įrengti nuolat gyvenamas patalpas. Paprastai, šiltinant stogą, rekomenduojama įrengti ir vėdinamą oro tarpą.

Žinotina, jog ekovatos sluoksnio storis šiltinant šlaitinį stogą ar pastogės perdangą yra maždaug 20 - 25 cm. Vienas iš pačių efektyviausių bei pigiausių pastatų pastogės ar perdangų šiltinimo būdų- tai šiltiniams užpučiant ekovatą. Šis būdas pasižymi didele savo darbų atlikimo sparta bei pakankamai maža jų kaina. Eksploatuojamų pastatų perdangos apšiltinamos užpilant ant perdangos ekovatos sluoksnį. Tai galima atlikti keliais būdais : mechanizuotai sausu arba rankiniu būdu.

Kartais pasitaiko situacijų, jog ant norimos apšiltinti perdangos būna įrengta grindų konstrukcija. Šiuo atveju ekovata mechanizuotai sausu būdu yra įpurškiama tarp grindų ir perdangos. Žinotina, jog šiuo atveju tenka vietomis išardyti grindų dangą, tam kad būtų galima paruošti angas į visas ertmes tarp gulekšnių. Žinotina, jog jeigu atstumas tarp grindų ir perdangos yra 85 mm ir daugiau, tuomet vienam tarpui tarp gulekšnių pakanka vienos angos, per kurią yra  užpildoma visa pogrindinė ertmė.

Pirmo aukšto, esančio virš nešildomo rūsio grindų šiltinimas taip pat reikalauja dėmesio- čia yra būtina įrengti garo izoliaciją. Garo izoliacijos paskirtį drėgno ir normalaus drėgmės rėžimo patalpoms gali atlikti ir ant grindų patiestas linoleumas.

Taigi, jeigu pastatą šiltinate ekovata, pirmiausiai vertėtų pasikonsultuoti su specialistais bei paklausti jų patarimų apie patį šiltinimo procesą, žinodami viską būsite užtikrinti, jog šiltinimo darbai bus atlikti itin kokybiškai.

Daugiau apie ekovatą thermofloc: www.geravata.lt

Kaip kokybiškai apšiltinti grindis?

Šiltinant pastatus, dažnai susiduriame su įvairiomis problemomis ir jei šių problemų nespręsime ilgainiui gali atsirasti įvairių defektų. Vienas problematiškiausių yra grindų šiltinimas. Vienas pagrindinių klausimų, iškylančių beveik visiems, kurie nori apšiltinti savo namų grindis- kaip išvengti vato susidūrimų per visą grindų ilgį bei plotį? Kita problema- po grindimis besiveisiantys graužikai. Apskritai šiltindami pastatus visuomet siekiame sutaupyti kuo daugiau laiko ir pinigų. Žinotina, jog naujų technologijų dėka visos šios problemos po truputį tampa išsprendžiamos.

Viena iš naujesnių šiltinimo medžiagų yra ekovata. Kaip jau sako ir pats medžiagos pavadinimas, tai ekologiškai švari ir nekenksminga medžiaga. Ekovata gaminama iš celiuliozės plaušo. Šią šiltinimo technologiją galima pritaikyti tiek grindų, tiek fasado bei sienų, tiek stogo šiltinimui.

Kodėl gerai naudoti ekovatą šiltinant pastatus? Visų pirma, namo šiltinimas šia medžiaga yra daug patogesnis bei efektyvesnis, o kartu ir sutaupantis daug laiko (žinotina, jog kelių žmonių komanda, per dieną gali įpūsti iki 100 kubinių metrų ekovatos).

Grindų šiltinimas ekovata, nesunkiai gali išspręsti ir graužikų problema- ši termoizoliacinė medžiaga yra gaminama konservuojant boru- graužikai tiesiog negali pakęsti šios medžiagos, dėl to po grindimis jie veistis nepradeda.

Jeigu šiltiname „plaukiančias“ grindis, turėtume atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų. Tam kad garso ir termo izoliacija būtų efektyvi, paprastai specialistai rekomenduoja yra grindų granules. THERMOFLOC granulės yra presuotas celiuliozės produktas, kuris yra apdirbtas boru. Jos tarnauja kaip nešanti konstrukcija, ant kurios galima montuoti bet kokias grindis. Svarbu atkreipti dėmesį, jog ši medžiaga yra nedegi, todėl tuo pačiu užtikrina ir didesnį saugumą gaisro atveju. Beriama medžiaga kokybiškai apgula paliktus instaliacijos laidus, o tai, savaime suprantama, paspartina bei paefektyvina darbą.

 Daugiau apie Thermofloc: www.geravata.lt

Brangstant šildymui pastatų šiltinimas tampa pagrindine išeitimi

Dažnai galime išgirsti nusiskundimų dėl didelių išlaidų už šildymą, o brangstant kurui vis labiau galvojama, kaip būtų galima šias išlaidas maksimaliai sumažinti. Vienas efektyviausių sprendimo būdų šiai problemai yra šilumos ir šilumos tiekimo sistemų tobulinimas arba pastatų šiltinimas.

Deja, bet daugelis medžiagų, skirtų pastatams šiltinti, tik teoriškai užsandarina pastatą. Jeigu pastato šiltinimui naudosime tradicines šiltinimo medžiagas, tokias kaip akmens vata bei putų polistirenas, dažnai galime nusivilti. Naudojant šias šiltinimo medžiagas beveik nepavyksta užsandarinti sandūrų, ir žinoma, įvairių konstrukcijų kampų. Būtent dėl šios priežasties šiluma yra prarandama per šiltinimo medžiagų lakštų sandūras.

Šiltinimas ekovata- tai Lietuvoje dar gana nauja šiltinimo technologija, tačiau itin sparčiai populiarėjanti bei sulaukusi daugybės gerų atsiliepimų. Tai termoizoliacinė medžiaga jau kelis dešimtmečius gaminama Austrijoje. Pats jos pavadinimas sako, jog ši šiltinimo medžiaga yra ekologiškai švari, todėl nekils jokių problemų norintiems šiltinti pastatų, kuriame gyvena alergiški ar plaučių ligomis sergantys žmonės. Vienas didžiausių šios šiltinimo medžiagos privalumų yra tas, jog šiltinant pastatą ekovata nereikia gadinti sienų apdailos- ekovata yra tiesiog įpučiama į vidų. Specialių slėginių aparatų dėka, ekovata užpildo visas oro ertmes nepalikdama siūlių, o svarbiausia- ilgainiui, skirtingai nei daugybė kitų šiltinimo medžiagų, ji nesusėda.

Ekovata pasižymi ne tik gera šilumos, tačiau taip pat ir gera garso izoliacija. Todėl jei skundžiatės nuolat iš aplinkos sklindančiais pašaliniais garsais, ekovata gali padėti išspręsti ir šią problemą.

 Daugiau: www.geravata.lt